Iš tuščio

Autoriaus tekstas

Aš gyvenimas, kurį iki šiol gyvenu. Aš viskam suteikiu prasmes. Taip kurdamas save ir kitą. Gyvenimas sukuria atsigręžimo į save veiksmą, žvelgdamas į save mato tuštumą, savasties nebuvimą, traktuoja save kaip primestąjį gyvenimą, galų gale svetimą ir tuščią. Iš egzistencinės tuštumos kylančių klausimų analizavimas, nesibaigianti pastanga, begalinės dėlionės dėliojimas. Plaukiojančios salos virš ežero bedugnės, padrikai migruojančios tarp krantų. Bandymas suvaldyti, sutraukti, sujungti jas į bendrą visumą. Sukurti stabilią zoną, judėti vis didesniame diapazone, pasiekti daugiau skirtingo mąstymo taškų. Pats gyvenimas save stebėdamas atgal mato kaip primesto gyvenimo aš išraišką. Bet tuo pat metu suvokia, kad primestasis gyvenimas ir yra jis pats. Pirmyn ir atgal yra viena, aš susitinka save.